kalinti — 2 kalìnti ( yti Skr), ìna, ìno, kãlinti, ina, ino 1. tr. NdŽ kalti (plaktuku ar kuo kitu). 2. intr. barškinti, kalenti: Nuo šalčio net dantim kalìna Dkš. Garnys kalìna Dkš. 3. tr. mėginti (kiaušinio) stiprumą į dantis stuksint: Margutį į… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakalinti — 2 pakalìnti tr. pamėginti (kiaušinio) stiprumą, pamiklinti: Pakalink tu jo kiaušinį Lp. | refl. tr.: Mušim kiaušiniais, bet pirma vienas kito pasikalinkim Lp. kalinti; įkalinti; iškalinti; pakalinti; susikalinti; užkalinti … Dictionary of the Lithuanian Language
susikalinti — 2 susikalìnti susidaužti, susimušti: Jiedu bėgdami kaktom susikalìno Lš. kalinti; įkalinti; iškalinti; pakalinti; susikalinti; užkalinti … Dictionary of the Lithuanian Language
užkalinti — 2 užkalìnti tr. užkalti: Boba ažkãlino duris, kad vaikai maži neišbėgtų, ir išejo rugių pjaut Švnč. kalinti; įkalinti; iškalinti; pakalinti; susikalinti; užkalinti … Dictionary of the Lithuanian Language
įkalinti — 2 įkalìnti, įkãlinti BŽ163 1. intr. įstengti kalenti, tarškinti: Toks paukštukas (genys), o kap įkalìna į medį Gs. 2. intr., tr. prk. įsakmiai įsakyti, įkalti į galvą: Jis jam tai kalìnte įkalìno KI340. Tėvui įkalino, kad nepasigertų Skr. Aš … Dictionary of the Lithuanian Language